APIE ABSTRAKČIĄ TAPYBĄ
Terminas „abstrakcionizmas“ kilęs iš lotyniško žodžio abstractio, kuris reiškia „pašalinimas, atitraukimas“. Abstrakčiojo meno estetinė samprata ir meninė kalba susiformavo XX amžiaus pradžioje. Iki tol pavienių meistrų darbuose buvo bandoma pereiti prie nefigūrinės tapybos, tačiau tuomet ši išraiškos forma nerado supratimo nei akademinėje aplinkoje, nei tarp grožio gerbėjų. Tai revoliucinio meno kryptis, kuri yra svarbi kultūros istorijos dalis.
Pagrindinis abstrakčiojo meno principas – atsisakymas mėgdžioti regimą tikrovę. Meno objekte, vietoj supančio pasaulio realijų žaidžiama meninės kūrybos įrankiais – spalva, linija, forma, tekstūra. Siužetą keičia plastinė idėja. Abstraktusis menas siekė išlaisvinti kūrybinę mintį nuo klasikinės estetikos taisyklių. Iš esmės tai yra nuolatinis eksperimentas, peržengiantis akademines idėjas apie kūrybiškumą, išreiškiantis meninių principų esmę. Kadangi drobėje žiūrovas neranda mūsų sąmonei pažįstamų vaizdų, dažnai jam būna sunku įvertinti kūrinio originalumą ir drobės autoriaus kūrybines intencijas. Norint suprasti abstrakcijas reikia gebėjimo jausti bei įvardinti jausmus, specifinių žinių ir intelektinių pastangų viską apjungti.
KAIP ATPAŽINTI GERĄ ABSTRAKTAUS MENO KŪRINĮ?
Yra keletas objektyvių kriterijų, pagal kuriuos kritikai vertina abstrakčiojo meno meistrų darbus:
Išsilavinimas. Universiteto ar akademijos lygio švietimo įstaigos diplomas patvirtina, kad menininkas buvo apmokytas visose disciplinose. Jis gali sukurti kokybiškus paveikslus. Išsilavinimas tampa savotišku garantu, kad dailininkas galėjo laisvai rinktis tapybos stilius ir kryptis, o aistros abstrakcijai neskatina noras nuslėpti nemokėjimo piešti.
Kompozicija. Yra pagrindinės kompozicijos kūrimo taisyklės. Juose atsispindi formų suvokimo ir jų derinimo harmonija. Gebėjimas dirbti su kompozicija rodo paveikslo autoriaus profesionalumą. Nustatytų taisyklių nepaisymas yra labai aiškiai matomas įgudusio profesionalo akiai.
Spalvos. Sėkmingas pirminių, antrinių ar kontrastinių spalvų parinkimas žymiai praturtina abstraktų paveikslą, žiūrovui sukelia gilius emocinius išgyvenimus ir estetinį malonumą. Profesionalus menininkas pažįsta spalvų balanso kūrimo principus ir aktyviai naudoja kurdamas paveikslus.
Meno tradicijų ir kultūrinio konteksto įtaka. Abstrakčiojo meno meistro kūryboje visada galima aptikti tam tikrų mokyklų ar judėjimų įtakos pėdsakų. Jų estetiniai idealai, autentiška kalba ir tikslai įtakoja autoriaus stilių ir sukuria prizmę, per kurią jis žvelgia į pasaulį. Meistrų darbai dažnai atspindi semantinę pilnatvę, kuria abstraktaus meno gelmės pojūtį.
Autentiškumas. Kūrybinio autentiškumo troškimas skatina menininkus eksperimentuoti su įvairiomis meninėmis kalbomis ir technikomis. Unikalus autoriaus stilius leidžia atskirti menininko paveikslus nuo jo kolegų darbų, suteikia jo paveikslams ypatingą vertę ir reikšmę. Norint įvertinti menininko stilių, būtina atsižvelgti ir į vidinį jo kūrybos kontekstą, susipažinti su autoriaus kūrinių serija, kad atrastum jam būdingas technikas ir sprendimus. Tikrų meistrų darbuose visada galite rasti pasikartojančių motyvų, kurie tampa savotišku autentiškumo parašu.
Abstrakčios kūrybos mėgėjų darbai dažnai pasižymi stereotipiniais siužetais, kompozicijos bei spalvų dermės trūkumais.
Vertinant abstrakčios kūrybos darbą, atkreipkite dėmesį į:
FORMAS (plokščios/tūrinės, paprastos/sudėtingos, statinės/dinaminės, organinės/geometrinės);
SPALVAS (šiltos/šaltos, grynos/negrynos);
TONUS (šviesesni/tamsesni, kontrastiniai/niuansiniai);
KOMPOZICIJĄ (sudėtinga/paprasta, simetriška/asimetrinė, statiška/dinamiška);
TEKSTŪRAS (glotnios/šiurkščios, kontrastingos/niuansinės).
Profesionalūs menininkai kurdami panaudoja visus aukščiau išvardintus elementus, tačiau autoriniame stiliuje jie nevienodai akcentuojami. Pavyzdžiui, vieni menininkai mieliau dirba su spalvomis, eksperimentuoja su ryškumu ir tonais, o kiti akcentuoja elementų formas ar piešinį.
Spalva yra viena iš efektyviausių emocijų valdymo priemonių. Naudodami šiltų spalvų atspalvių derinius menininkai siekia stimuliuoti žmogų, padidinti tonusą ir pagerinti nuotaiką. Šalti tonai padeda nusiraminti, viską apmąstyti, nuteikia sentimentaliai nuotaikai.
Geometrinės formos taip pat daro įtaką emocijoms ir nuotaikai, tačiau pagrindinis jų tikslas – vaizdų ir idėjų formavimas. Formų griežtumas ar amorfiškumas, elegancija ar grubumas rodo meistro norą analizuoti ir tyrinėti erdvę bei objektus.
ŽYMIAUSI PASAULIO ABSTRAKCIONISTAI: Jacksonas Pollockas, Willemas de Kooningas, Barnettas Newmanas, Markas Rothko, Joan Mitchell. Tarp Europos autorių: Pierre'as Soulagesas, Georgesas Mathieu, Hansas Hartungas, Nicolas De Staelis, Wassily Kandinsky.